Turimos skolos nebūtinai reiškia, kad paskolos gauti neįmanoma, tačiau jos beveik visada tampa vienu svarbiausių veiksnių vertinant žmogaus galimybes skolintis. Kredito davėjui svarbu ne vien pats faktas, kad asmuo turi įsipareigojimų, bet ir tai, kokio dydžio tie įsipareigojimai, ar įmokos mokamos laiku, kokios yra pajamos, kiek pinigų lieka būtiniausioms išlaidoms, kokia kredito istorija ir ar nauja paskola nepablogintų finansinės padėties. Todėl atsakymas į klausimą, ar galima gauti paskolą turint skolų, dažniausiai yra taip, bet ne visada, ne bet kokiomis sąlygomis ir ne tada, kai nauja paskola tik pagilintų jau esamas finansines problemas.
Kreditas turintiems skolų: kada tai realu, o kada tikėtinas neigiamas atsakymas
Skola savaime nėra automatinė kliūtis paskolai. Dauguma žmonių, kurie kreipiasi dėl būsto paskolos, vartojimo kredito, automobilio finansavimo ar kitos paskolos, jau turi tam tikrų finansinių įsipareigojimų. Tai gali būti lizingas, kredito kortelės limitas, studijų paskola, ankstesnis vartojimo kreditas, pirkimas išsimokėtinai, telefono ar buitinės technikos išperkamoji nuoma. Kredito davėjas vertina ne tai, ar žmogus apskritai kada nors skolinosi, o tai, ar jo bendra finansinė padėtis leidžia prisiimti dar vieną įsipareigojimą. Todėl tokiais atvejais kreditai turintiems skolų yra visiškai normali praktika.
Palankiausia situacija yra tada, kai turimos skolos yra tvarkingai mokamos, pajamos stabilios, įmokos sudaro nedidelę pajamų dalį, o kredito istorijoje nėra ilgalaikių vėlavimų. Tokiu atveju turimi įsipareigojimai gali net parodyti, kad žmogus geba drausmingai vykdyti sutartis. Pavyzdžiui, asmuo, kuris keletą metų laiku moka automobilio lizingą, gali būti vertinamas geriau nei žmogus, apie kurio finansinį elgesį nėra jokios informacijos, nors tai priklauso nuo konkretaus kredito davėjo politikos.
Visai kitaip vertinamos pradelstos skolos. Jeigu žmogus vėluoja mokėti esamas paskolas, turi skolų antstoliams, nepadengtų įsiskolinimų telekomunikacijų bendrovėms, komunalinių paslaugų teikėjams ar kitiems kreditoriams, naujos paskolos tikimybė stipriai sumažėja. Kredito davėjui tai yra signalas, kad žmogaus pinigų srautai jau dabar įtempti arba kad jis nėra linkęs laiku vykdyti finansinių įsipareigojimų. Net ir nedidelė, bet ilgai neapmokėta skola gali turėti didesnį neigiamą poveikį nei didesnis, bet tvarkingai mokamas įsipareigojimas.
Praktikoje svarbu atskirti dvi sąvokas: turimos skolos ir probleminės skolos. Turimos skolos yra visi galiojantys finansiniai įsipareigojimai, kuriuos žmogus moka pagal sutartą grafiką. Probleminės skolos yra įsipareigojimai, kurių mokėjimai vėluoja, yra perduoti išieškojimui, restruktūrizuoti dėl sunkumų arba rodo, kad asmuo nebesusitvarko su savo finansais. Būtent probleminės skolos dažniausiai tampa pagrindine priežastimi, kodėl paskolos turintiems skolų paraiška atmetama.
Kodėl kredito davėjui svarbi ne tik skolos suma
Žmogus gali turėti gana didelę paskolą, tačiau būti vertinamas palankiai, jeigu jo pajamos aukštos, įmokos mokamos laiku, o bendra finansinė padėtis stabili. Kitas asmuo gali turėti kur kas mažesnę skolą, bet būti vertinamas rizikingai, jeigu dažnai vėluoja, gyvena nuo algos iki algos, neturi santaupų ir jau yra gavęs priminimų dėl neapmokėtų sąskaitų. Dėl to vien skolos dydis neatsako į klausimą, ar paskola bus suteikta.
Kredito davėjui rūpi skolos kokybė. Tvarkingas būsto kreditas, kuris sudaro protingą pajamų dalį, dažnai atrodo visai kitaip nei keli greitieji kreditai, paimti trumpais intervalais ir grąžinami su vėlavimais. Taip pat skirtingai vertinamas kredito kortelės limitas, kuriuo beveik nesinaudojama, ir kredito kortelė, kuri nuolat išnaudota iki maksimumo. Formaliai abu atvejai gali būti laikomi įsipareigojimais, bet jų siunčiamas signalas apie finansinę drausmę skiriasi.
Kokios skolos labiausiai mažina galimybes skolintis
- Pradelstos paskolų, lizingo ar pirkimo išsimokėtinai įmokos, ypač jeigu vėlavimai kartojasi arba trunka ilgiau.
- Skolos, perduotos išieškojimui, nes jos rodo, kad kreditorius nebegavo mokėjimų įprastu būdu.
- Dažni trumpalaikiai kreditai, jeigu jie imami vienas po kito ir sudaro įspūdį, kad žmogui nuolat trūksta pinigų kasdienėms išlaidoms.
- Neapmokėtos sąskaitos už paslaugas, nes jos gali rodyti ne tik paskolų, bet ir bendrą mokėjimo drausmės problemą.
- Dideli kredito kortelių ar sąskaitos kredito limitai, net jeigu jie nėra visiškai panaudoti, nes kai kurie kredito davėjai juos vertina kaip galimą papildomą finansinę naštą.
Vis dėlto net ir turint neigiamų įrašų situacija nėra visiškai beviltiška. Daug kas priklauso nuo to, kada vėlavimai įvyko, ar jie jau padengti, kokia buvo jų priežastis ir ar nuo to laiko žmogaus finansinė elgsena pagerėjo. Vienkartinis kelių dienų vėlavimas prieš kelerius metus paprastai nėra tas pats, kas dabartinis aktyvus įsiskolinimas, dėl kurio jau vykdomas išieškojimas.
Kaip vertinamas kreditingumas turint įsipareigojimų ir pradelstų skolų
Kreditingumo vertinimas yra procesas, kurio metu kredito davėjas sprendžia, ar žmogus gali saugiai prisiimti naują paskolą. Vertinamos pajamos, jų stabilumas, darbo pobūdis, turimi įsipareigojimai, mokėjimo istorija, šeimos padėtis, išlaikytiniai, turimas turtas, pageidaujamos paskolos suma ir terminas. Kuo didesnė paskola ir kuo ilgesnis jos grąžinimo laikotarpis, tuo detalesnis vertinimas paprastai atliekamas.
Turint skolų, svarbiausias klausimas yra ne ar žmogus turi įsipareigojimų, o ar po visų įmokų jam lieka pakankamai pinigų gyventi ir ar nauja paskola nesukeltų pernelyg didelės rizikos. Kredito davėjas skaičiuoja, kokią pajamų dalį sudaro mėnesinės įmokos. Jeigu dabartiniai įsipareigojimai jau yra dideli, nauja paskola gali būti atmesta net tada, kai vėlavimų nėra. Tokiu atveju problema yra ne reputacija, o mokumas.
Pajamų stabilumas taip pat labai svarbus. Pastovios darbo pajamos pagal neterminuotą darbo sutartį dažnai vertinamos paprasčiau nei nereguliarios individualios veiklos pajamos, sezoninis darbas ar pajamos iš projektų. Tai nereiškia, kad savarankiškai dirbantis žmogus negali gauti paskolos, tačiau jam gali reikėti pateikti daugiau dokumentų ir įrodyti, kad pajamos yra pakankamos ne vieną mėnesį, o ilgesnį laiką.
Kredito istorija yra dar vienas svarbus elementas. Joje matyti, kaip asmuo anksčiau vykdė įsipareigojimus. Jeigu įmokos buvo mokamos laiku, kredito istorija gali būti palanki. Jeigu buvo daug vėlavimų, kredito davėjas gali taikyti griežtesnes sąlygas, siūlyti mažesnę sumą, prašyti papildomo užtikrinimo arba atsisakyti finansuoti. Svarbu suprasti, kad kredito istorija nėra vienkartinė nuotrauka. Ji formuojasi nuolat, todėl šiandien priimti sprendimai gali turėti įtakos galimybėms skolintis ateityje.
Kuo skiriasi būsto paskolos ir vartojimo paskolos vertinimas
Būsto paskola dažniausiai yra didesnis ir ilgesnis įsipareigojimas, todėl vertinimas būna ypač išsamus. Kredito davėjui rūpi ne tik pajamos ir skolos, bet ir pradinis įnašas, perkamo būsto vertė, turto likvidumas, šeimos finansinis stabilumas, galimybė mokėti įmokas padidėjus palūkanoms. Turint pradelstų skolų, būsto paskolą gauti sudėtinga, nes bankui svarbu matyti ilgalaikį finansinį patikimumą.
Vartojimo paskolos dažnai yra mažesnės ir trumpesnės, tačiau tai nereiškia, kad jas lengva gauti turint problemų su skolomis. Vartojimo kredito davėjai taip pat vertina mokumą ir kredito istoriją. Jeigu žmogus jau turi daug vartojimo paskolų arba vėluoja mokėti įmokas, naujas vartojimo kreditas gali būti laikomas rizikingu. Ypač atsargiai vertinamas atvejis, kai nauja paskola imama ne konkrečiam pirkiniui ar aiškiam poreikiui, o senoms įmokoms dengti be aiškaus plano.
Refinansavimas gali būti tarpinis variantas, kai nauja paskola skirta ne papildomam vartojimui, o esamų įsipareigojimų sujungimui. Tokiu atveju kredito davėjas vertina, ar po refinansavimo mėnesinė įmoka sumažės, ar bendra finansinė padėtis taps tvaresnė ir ar žmogus neplanuoja toliau kaupti naujų skolų. Refinansavimas gali padėti, bet tik tada, kai jis sprendžia problemos priežastį, o ne tik laikinai atideda įtampą.
| Situacija | Kaip ją gali vertinti kredito davėjas | Ką verta padaryti prieš teikiant paraišką |
|---|---|---|
| Turimi įsipareigojimai mokami laiku | Gali būti vertinama neutraliai arba palankiai, jeigu pajamų pakanka naujai įmokai | Pasitikrinti bendrą mėnesinių įmokų sumą ir realiai įvertinti likusį biudžetą |
| Yra nedidelių senesnių vėlavimų | Gali būti vertinama atsargiau, bet nebūtinai lemia neigiamą atsakymą | Paruošti paaiškinimą, įsitikinti, kad visi vėlavimai padengti, ir kelis mėnesius mokėti viską laiku |
| Yra aktyvių pradelstų skolų | Dažnai laikoma rimta rizika, ypač jeigu skolos perduotos išieškojimui | Pirmiausia susitarti dėl grąžinimo, padengti pradelstas sumas arba sudaryti realų mokėjimo grafiką |
| Pajamos nereguliarios | Gali būti prašoma daugiau dokumentų arba vertinama konservatyviau | Sukaupti pajamų istoriją, deklaracijas, sąskaitų išrašus ir vengti naujų įsipareigojimų |
| Norima paskola senoms skoloms dengti | Vertinama pagal tai, ar nauja paskola sumažins riziką, ar tik padidins bendrą skolą | Skaičiuoti ne tik mėnesinę įmoką, bet ir bendrą grąžinamą sumą per visą laikotarpį |
Ką daryti prieš kreipiantis dėl paskolos, jeigu jau turite skolų
Prieš kreipiantis dėl paskolos turint skolų, svarbiausia ne skubėti pildyti paraišką, o susitvarkyti finansinį vaizdą. Kuo aiškiau pats žmogus supranta savo pajamas, įsipareigojimus ir rizikas, tuo geriau jis gali įvertinti, ar paskola apskritai reikalinga ir ar ji nepablogins situacijos. Kredito davėjas vis tiek tikrins informaciją, todėl geriau iš anksto žinoti, ką jis gali pamatyti.
Pirmas žingsnis yra visų skolų inventorizacija. Reikia susirašyti ne tik paskolas, bet ir kredito kortelių limitus, pirkimus išsimokėtinai, lizingą, pradelstas sąskaitas, skolas artimiesiems, susitarimus su paslaugų teikėjais. Dažna klaida yra galvoti tik apie banko paskolas ir pamiršti mažesnius įsipareigojimus, kurie kartu sudėjus sudaro reikšmingą mėnesinę sumą.
Antras žingsnis yra atskirti tvarkingas ir pradelstas skolas. Tvarkingas skolas reikia toliau mokėti laiku, nes kiekvienas naujas vėlavimas blogina situaciją. Pradelstoms skoloms reikia suteikti prioritetą, ypač jeigu dėl jų jau siunčiami raginimai, skaičiuojami delspinigiai arba gresia išieškojimas. Net jeigu nepavyksta iš karto padengti visos sumos, susitarimas dėl mokėjimo grafiko gali būti geresnis nei tylėjimas ir vengimas bendrauti su kreditoriumi.
Trečias žingsnis yra realus biudžeto įvertinimas. Nauja paskola neturėtų būti skaičiuojama pagal optimistinį scenarijų, kai viskas klostosi idealiai. Reikia įvertinti, kas nutiktų sumažėjus pajamoms, padidėjus būtinoms išlaidoms, atsiradus nenumatytam remontui, sveikatos išlaidoms ar kitai finansinei staigmenai. Jeigu net maža nenumatyta išlaida priverstų vėluoti su įmoka, paskola gali būti per didelė.
- Susirašykite visas skolas, jų likučius, palūkanas, mėnesines įmokas ir mokėjimo terminus.
- Patikrinkite, ar nėra pradelstų sąskaitų, apie kurias pamiršote arba manėte, kad jos nereikšmingos.
- Pirmiausia spręskite brangiausias ir didžiausią riziką keliančias skolas, ypač tas, kurios jau vėluoja.
- Keliasdešimt dienų ar kelis mėnesius prieš paraišką venkite naujų pirkimų išsimokėtinai ir papildomų limitų.
- Pasiruoškite dokumentus, kurie aiškiai parodo pajamų stabilumą, ypač jeigu dirbate savarankiškai.
Kodėl nereikėtų slėpti skolų nuo kredito davėjo
Kartais žmogui atrodo, kad mažesnės skolos ar pradelstos sąskaitos nėra svarbios, todėl jų nebūtina minėti. Tai rizikingas požiūris. Kredito davėjai turi galimybių tikrinti informaciją duomenų bazėse ir vertinti pateiktų duomenų tikslumą. Jeigu paaiškėja, kad paraiškoje nutylėta svarbi informacija, tai gali ne tik sumažinti tikimybę gauti paskolą, bet ir pakenkti pasitikėjimui.
Sąžiningumas ypač svarbus tada, kai skolos susidarė dėl laikinos, bet jau išspręstos priežasties. Pavyzdžiui, žmogus galėjo vėluoti dėl darbo keitimo, ligos, skyrybų, vėluojančio atsiskaitymo už projektą ar kitos aplinkybės. Kredito davėjas nebūtinai priims teigiamą sprendimą, tačiau aiškus paaiškinimas ir įrodymai, kad padėtis stabilizavosi, paprastai atrodo geriau nei bandymas problemą nuslėpti.
Kaip pagerinti savo padėtį prieš naują paraišką
Jeigu paskolos reikia, bet turimos skolos kelia riziką, verta skirti laiko finansinei padėčiai pagerinti. Kartais pakanka kelių mėnesių drausmingo mokėjimo, pradelstų sumų padengimo ir nereikalingų limitų sumažinimo, kad paraiška atrodytų gerokai stipresnė. Tai ypač aktualu būsto paskolai, kur net nedidelis skirtumas vertinime gali lemti geresnes sąlygas arba didesnį pasitikėjimą.
Vienas veiksmingiausių veiksmų yra sumažinti mėnesinių įmokų naštą. Tai galima padaryti grąžinus dalį mažesnių paskolų, atsisakius nenaudojamų kredito limitų, paspartinus brangiausių skolų grąžinimą arba refinansavus įsipareigojimus, jeigu tai iš tiesų sumažina įmoką ir bendrą finansinę įtampą. Tačiau refinansavimas neturėtų būti naudojamas kaip būdas atlaisvinti vietos naujam vartojimui. Jo tikslas turėtų būti tvarka, aiškumas ir mažesnė rizika.
Kitas svarbus dalykas yra finansinis rezervas. Net nedidelė santaupų suma gali parodyti, kad žmogus geba planuoti ir nėra visiškai priklausomas nuo naujų kreditų. Rezervas taip pat praktiškai apsaugo nuo naujų vėlavimų. Jeigu netikėtai padidėja išlaidos, galima panaudoti santaupas, o ne praleisti paskolos įmoką arba imti dar vieną trumpalaikį kreditą.
Refinansavimas, paskolų sujungimas ir alternatyvos naujai paskolai
Kai žmogus jau turi kelias skolas, nauja paskola gali būti dviejų tipų: papildoma paskola naujam poreikiui arba refinansavimo paskola esamiems įsipareigojimams pertvarkyti. Šie du variantai skiriasi iš esmės. Papildoma paskola padidina bendrą skolą, o refinansavimas gali pakeisti esamų skolų struktūrą. Dėl to refinansavimas kartais yra prasmingesnis nei dar vienas atskiras kreditas.
Paskolų sujungimas gali padėti, kai žmogus turi kelias skirtingas įmokas skirtingomis dienomis, moka aukštas palūkanas, sunkiai seka terminus ir nori turėti vieną aiškų grafiką. Jeigu po sujungimo mėnesinė įmoka sumažėja, biudžetas gali tapti lengviau valdomas. Tačiau būtina žiūrėti ne tik į mažesnę mėnesinę įmoką, bet ir į bendrą kainą. Kartais įmoka sumažėja tik todėl, kad grąžinimo terminas smarkiai pailginamas, o galutinė sumokama suma tampa didesnė.
Refinansavimas ypač pavojingas tada, kai žmogus po skolų sujungimo vėl pradeda naudotis senais kredito limitais arba ima naujas paskolas. Tokiu atveju vietoj vienos sutvarkytos skolos atsiranda sena ir nauja našta. Todėl refinansavimas turėtų būti derinamas su elgesio pokyčiu: išlaidų kontrole, nereikalingų limitų uždarymu, atsisakymu pirkti išsimokėtinai ir aiškiu planu, kaip nebekartoti ankstesnio skolinimosi modelio.
Ne visada geriausias sprendimas yra dar viena paskola. Jeigu skolos susidarė dėl per didelių kasdienių išlaidų, naujas kreditas gali tik laikinai užkamšyti skylę. Tokiu atveju pirmiausia reikia mažinti išlaidas, tartis su esamais kreditoriais, ieškoti papildomų pajamų, parduoti nebūtiną turtą arba keisti mokėjimo grafikus. Paskola gali padėti tik tada, kai ji yra platesnio plano dalis, o ne vienintelis atsakas į finansinį stresą.
- Refinansavimas gali būti naudingas, jeigu sumažina bendrą mėnesinę įmoką ir padeda išvengti vėlavimų.
- Paskolų sujungimas gali suteikti aiškumo, jeigu turite daug skirtingų mokėjimo datų ir sąlygų.
- Nauja paskola gali būti rizikinga, jeigu ji skirta tik laikinai padengti senas įmokas be ilgalaikio plano.
- Ilgesnis terminas gali sumažinti mėnesinę įmoką, bet padidinti bendrą sumą, kurią sumokėsite per visą laikotarpį.
- Prieš refinansavimą verta įsitikinti, kad neliks aktyvių limitų ar įpročių, kurie vėl sukurs skolų grandinę.
Kada geriau nesiskolinti papildomai
Yra situacijų, kai paskolos paieška turint skolų gali būti ne sprendimas, o pavojingas signalas. Jeigu žmogus nori skolintis tam, kad sumokėtų kasdienes išlaidas, padengtų maistą, komunalinius mokesčius ar senų paskolų įmokas, bet jo pajamos nesikeičia, nauja paskola tik nukelia problemą į ateitį. Po kelių mėnesių įmokų bus dar daugiau, o finansinis spaudimas dar stipresnis.
Papildomai skolintis nereikėtų ir tada, kai nėra aiškaus grąžinimo šaltinio. Optimistinė viltis, kad ateityje kažkaip pavyks susitvarkyti, nėra finansinis planas. Jeigu pajamos nestabilios, darbo vieta nesaugi, jau yra vėlavimų, o santaupų nėra, pirmiausia verta stabilizuoti padėtį. Naujas įsipareigojimas turi būti prisiimamas tik tada, kai žmogus supranta, iš kokių pinigų ir kokiomis sąlygomis jį vykdys.
Taip pat verta atsargiai vertinti pasiūlymus, kurie atrodo pernelyg lengvi. Jeigu kreditorius žada paskolą beveik bet kam, nepaisydamas skolų, pajamų ar vėlavimų, būtina ypač atidžiai skaityti sąlygas. Tokie pasiūlymai gali būti brangūs, trumpalaikiai ir pritaikyti žmonėms, kurie jau yra pažeidžiamoje padėtyje. Maža įmoka reklamoje nebūtinai reiškia mažą bendrą kainą.
Kaip padidinti tikimybę gauti paskolą ir neįklimpti į dar didesnes skolas
Norint gauti paskolą turint skolų, svarbiausia parodyti, kad finansinė padėtis yra kontroliuojama. Tai reiškia, kad skolos aiškios, mokėjimai nevėluoja, pajamos pakankamos, išlaidos realistiškai įvertintos, o nauja paskola turi aiškų tikslą. Kredito davėjai paprastai palankiau vertina žmones, kurie supranta savo finansus ir gali pagrįsti, kodėl naujas įsipareigojimas jiems yra pakeliamas.
Teigiamą įspūdį gali sudaryti nuoseklus elgesys. Pavyzdžiui, keli mėnesiai be vėlavimų, sumažinti kredito limitai, padengtos smulkios pradelstos skolos, stabilios pajamos ir aiškus banko sąskaitos judėjimas rodo, kad žmogus susitvarkė. Priešingai, daug atsitiktinių pervedimų, dažni lošimų, greitųjų kreditų ar impulsyvių pirkimų pėdsakai gali kelti papildomų klausimų, net jeigu pajamos formaliai pakankamos.
Jeigu paskolos paraiška atmetama, tai nebūtinai reiškia, kad paskolos nebus galima gauti niekada. Atmetimas gali parodyti, kad šiuo metu įsipareigojimų per daug, pajamos nepakankamos, kredito istorija per silpna arba prašoma suma per didelė. Tokiu atveju verta ne pildyti paraiškas visur iš eilės, o suprasti priežastį ir ją taisyti. Daug pakartotinių paraiškų per trumpą laiką gali sudaryti įspūdį, kad žmogus desperatiškai ieško pinigų.
Kartais padeda mažesnė paskolos suma, ilgesnis pasiruošimo laikotarpis, didesnis pradinis įnašas, bendraskolis arba papildomas užtikrinimas. Tačiau tokie sprendimai turi būti vertinami atsakingai. Bendraskolis taip pat prisiima riziką, o užstatas gali būti prarastas, jeigu įsipareigojimai nevykdomi. Todėl tikslas neturėtų būti bet kokia kaina gauti paskolą. Tikslas turėtų būti gauti tokią paskolą, kurią galima saugiai grąžinti.
Galutinė išvada paprasta: paskolą turint skolų gauti galima, jeigu skolos yra valdomos, įmokos mokamos laiku, pajamos pakankamos, o naujas įsipareigojimas neperžengia saugios ribos. Tačiau jeigu skolos pradelstos, pajamos nestabilios, o nauja paskola reikalinga tik tam, kad būtų padengtos senos įmokos, tikimybė gauti finansavimą mažėja, o rizika žmogui didėja. Geriausias sprendimas tokioje situacijoje yra ne skubėti skolintis, bet pirmiausia susitvarkyti skolas, atkurti mokėjimų drausmę ir tik tada vertinti, ar nauja paskola iš tiesų reikalinga.