Ar skolos ir bloga kredito istorija užkerta kelią paskolai?

Bloga kredito istorija ir skolos

Ne, vien tai, kad turite skolų arba anksčiau vėlavote mokėti įmokas, automatiškai nereiškia, kad paskolos Lietuvoje gauti negalėsite. Jei esamą paskolą mokate laiku, ji pirmiausia mažina naujam kreditui liekančią pajamų dalį. Aktyvūs pradelsti mokėjimai ar išieškojimui perduota skola paprastai yra gerokai rimtesnė kliūtis nei senas, jau padengtas įsiskolinimas. Net ir sumokėta skola kurį laiką gali atsispindėti kredito istorijoje, tačiau tai nėra savaiminis draudimas skolintis. Kredito davėjas privalo įvertinti bendrą kreditingumą: tvarias pajamas, mėnesines įmokas, ankstesnį ir dabartinį mokėjimų vykdymą bei kitas finansines aplinkybes. Sprendimas priklauso nuo visų šių duomenų, o ne vien nuo įrašo apie skolą.

Svarbiausia – kokių skolų turite

Vertinant, ar galimos paskolos turintiems skolų, svarbu atskirti tvarkingai vykdomus finansinius įsipareigojimus nuo pradelstų skolų ir ankstesnių mokėjimo problemų. Nors visos šios aplinkybės gali turėti reikšmės kreditingumui, jų poveikis nėra vienodas.

SituacijaKą ji gali reikšti vertinant naują paskolą
Esama paskola, kurios įmokos mokamos laikuPati savaime nėra neigiama kredito istorija. Tačiau jos mėnesinė įmoka mažina pajamas, kurias galima skirti naujam įsipareigojimui.
Viena pavėluota įmokaReikšmė priklauso nuo vėlavimo trukmės, aplinkybių ir to, ar įmoka jau sumokėta. Trumpas, ištaisytas vėlavimas nebūtinai vertinamas taip pat kaip nuolatiniai pažeidimai.
Aktyvi pradelsta skolaRodo, kad esamas mokėjimo įsipareigojimas nėra vykdomas laiku. Tai gali būti rimta kliūtis naujam kreditui, ypač jei vėlavimas tęsiasi.
Skola perduota išieškojimuiGali rodyti reikšmingus ankstesnius ar tebesitęsiančius mokėjimo sunkumus. Kreditorius vertins skolos būklę, išieškojimo aplinkybes ir dabartinę finansinę padėtį.
Sena, visiškai padengta skolaAktyvaus įsiskolinimo nebėra, tačiau ankstesni mokėjimo pažeidimai dar gali būti matomi kreditingumui vertinti naudojamuose duomenyse.
Neigiama kredito istorija dėl ankstesnių vėlavimųGali turėti įtakos kreditoriaus rizikos vertinimui, net jei šiuo metu pradelstų skolų nėra. Svarbu, kada ir kaip dažnai buvo vėluota bei kaip įsipareigojimai vykdomi dabar.

Esminis skirtumas yra tarp skolos, kurią žmogus moka pagal sutartį, ir skolos, kurios mokėjimo terminas jau praleistas. Pirmuoju atveju kredito davėjui svarbu, ar po esamų įmokų liks pakankamai pajamų papildomam kreditui. Antruoju atveju kyla klausimas, ar žmogus apskritai pajėgia vykdyti dabartinius įsipareigojimus.

Skolos perdavimas išieškoti taip pat nėra tas pats, kas paprastas pavėlavimas sumokėti įmoką. Išieškojimo procesas gali reikšti, kad įsipareigojimas nebuvo vykdomas ilgesnį laiką arba nepavyko susitarti dėl jo padengimo. Vis dėlto reikia nustatyti, ar skola tebėra neapmokėta, ar išieškojimas jau baigtas.

Ką kreditorius vertina be kredito istorijos?

Lietuvoje vartojimo kredito davėjas negali remtis vien tuo, kad žmogus pateikė paraišką ir nurodė gaunamas pajamas. Pagal Vartojimo kredito įstatymą ir Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatus, prieš suteikdamas kreditą jis privalo atlikti kreditingumo vertinimą.

  • Tvarios pajamos. Vertinamas ne tik pajamų dydis, bet ir jų reguliarumas bei tikėtinas tęstinumas. Nuolat gaunamas darbo užmokestis ir nereguliarios ar laikinos pajamos gali būti vertinami skirtingai. Didesnės dabartinės pajamos savaime negarantuoja teigiamo sprendimo, jeigu nėra pakankamo pagrindo manyti, kad jos išliks.
  • Esami finansiniai įsipareigojimai. Kreditorius vertina jau turimas paskolas, lizingą, naudojamus kreditus ir kitus reikšmingus įsipareigojimus. Svarbi ne vien bendra skolų suma, bet ir tai, kiek kiekvieną mėnesį reikia sumokėti pagal galiojančias sutartis.
  • Įmokų ir pajamų santykis. Pagal šiuo metu bendruoju atveju taikomą Lietuvos reguliavimą, vertinant vartojimo kreditą, vidutinių mėnesio įmokų pagal visus finansinius įsipareigojimus ir tvarių mėnesio pajamų santykis (DSTI) paprastai negali viršyti 40 proc. Teisės aktuose numatytais atvejais galimos išimtys, tačiau vien atitikimas šiai ribai nereiškia, kad paskola bus suteikta. Nuo 2026 m. lapkričio 20 d. įsigalios siaura nauja išimtis, leidžianti taikyti iki 60 proc. DSTI tam tikram susietajam vartojimo kreditui be palūkanų ir kitų mokesčių, skirtam telefonams, modemams ar maršrutizatoriams, būtiniems ryšio arba interneto prieigos paslaugoms gauti. Tai nėra bendra 60 proc. taisyklė įprastoms vartojimo paskoloms. Šis pakeitimas aprašytas Lietuvos banko pranešime apie vartojimo kredito reguliavimo pakeitimus.
  • Įsipareigojimų vykdymas ir dabartiniai vėlavimai. Kredito davėjui svarbu, ar žmogus anksčiau laikėsi mokėjimo terminų ir ar šiuo metu neturi pradelstų įmokų. Aktyvus įsiskolinimas gali kelti daugiau abejonių dėl mokumo nei senas, išspręstas mokėjimo sutrikimas.
  • Bendra finansinė situacija. Vertinant kreditingumą gali būti atsižvelgiama ir į būtinas gyvenimo išlaidas, išlaikomus asmenis, pajamų pokyčius bei kitas aplinkybes, turinčias įtakos galimybei grąžinti paskolą. Kreditoriai taip pat gali taikyti griežtesnius rizikos vertinimo kriterijus nei minimalūs teisės aktų reikalavimai.

Ar paskolą galima gauti, jei sena skola jau sumokėta?

Taip, visiškai padengta ankstesnė skola savaime neužkerta kelio naujai paskolai. Tačiau skolos padengimas ir neigiamos kredito istorijos išnykimas nėra tas pats. Sumokėjus skolą pasikeičia jos būsena, bet informacija apie ankstesnius mokėjimo vėlavimus nebūtinai iš karto pašalinama iš kreditingumui vertinti naudojamų sistemų.

Lietuvos banko administruojamoje Paskolų rizikos duomenų bazėje (PRDB) asmens duomenys kreditingumo vertinimo ir finansų rinkos priežiūros tikslais saugomi penkerius metus nuo paskolos grąžinimo ar kitų Lietuvos banko nustatytose taisyklėse apibrėžtų aplinkybių, pavyzdžiui, paskolos perdavimo, nurašymo arba administravimo pabaigos.

Šis penkerių metų duomenų saugojimo terminas nėra penkerių metų draudimas gauti paskolą. Jis apibrėžia, kiek laiko atitinkami duomenys gali būti tvarkomi nurodytais tikslais, o ne laikotarpį, per kurį žmogui neleidžiama skolintis. Be to, kitose kredito informacijos sistemose gali būti taikomos skirtingos duomenų tvarkymo taisyklės.

Jeigu anksčiau turėjote pradelstą skolą, bet ją visiškai padengėte, kredito davėjas gali vertinti, kiek laiko praėjo nuo mokėjimo problemų, kokio jos buvo masto ir ar vėliau įsipareigojimus vykdėte tinkamai. Dabartinės stabilios pajamos ir tvarkingas mokėjimas gali būti reikšmingos aplinkybės, tačiau jos negarantuoja teigiamo sprendimo.

Kada bloga kredito istorija labiausiai trukdo gauti paskolą?

Sprendžiant, ar galimos paskolos su bloga kredito istorija, svarbu suprasti, kad ne visi neigiami kredito istorijos įrašai turi vienodą reikšmę. Vienas trumpas vėlavimas prieš kelerius metus ir keli nepadengti įsiskolinimai šiuo metu rodo skirtingą riziką. Todėl kreditorius vertina ne tik neigiamo įrašo buvimą, bet ir konkrečias aplinkybes.

  • Neigiamo įvykio senumas. Neseniai atsiradusios mokėjimo problemos gali turėti didesnę reikšmę nei seniai išspręstas įsiskolinimas, po kurio žmogus ilgą laiką tinkamai vykdė įsipareigojimus.
  • Vėlavimo trukmė ir pasikartojimas. Kreditoriui gali būti svarbu, ar mokėjimas vėlavo trumpai, ar įsipareigojimas ilgą laiką nebuvo vykdomas. Pasikartojantys pažeidimai gali rodyti didesnę finansinę riziką nei pavienis atvejis.
  • Aktyvios skolos būklė. Jeigu skola iki šiol nepadengta, pradelsti mokėjimai tęsiasi arba vyksta skolos išieškojimas, naujos paskolos suteikimas gali būti gerokai sudėtingesnis. Tokiu atveju klausimas susijęs ne vien su prasta kredito istorija, bet ir su dabartiniu gebėjimu vykdyti įsipareigojimus.
  • Dabartinė finansinė padėtis. Vertinamas turimų įsipareigojimų dydis, pajamų stabilumas ir tai, ar dabartinės įmokos mokamos laiku. Net jeigu ankstesni vėlavimai jau išspręsti, pernelyg didelė esamų įmokų našta gali riboti naujo kredito galimybę.

Taigi kredito istorija nėra vien dvejetainė etiketė „gera“ arba „bloga“. Tai informacija apie ankstesnius ir dabartinius finansinius įsipareigojimus, kuri vertinama kartu su kitais kreditingumo duomenimis. Neigiama kredito istorija gali turėti įtakos sprendimui, bet ne kiekvienas neigiamas įrašas automatiškai reiškia paraiškos atmetimą.

Kaip prieš paraišką pasitikrinti savo situaciją?

Prieš kreipiantis dėl naujos paskolos naudinga žinoti ne tik savo pajamų dydį, bet ir tikslų turimų įsipareigojimų bei mokėjimų statusą. Tai padeda atskirti jau išspręstas problemas nuo aktyvių įsiskolinimų.

  1. Pasitikrinkite registruotus finansinius įsipareigojimus. Informaciją apie savo paskolas galite nemokamai peržiūrėti Lietuvos banko Paskolų rizikos duomenų bazėje. Tai galima padaryti elektroniniu būdu, patvirtinus tapatybę, arba pateikus nustatytos formos prašymą.
  2. Patikrinkite duomenų tikslumą. Įsitikinkite, ar jau grąžinti įsipareigojimai tinkamai pažymėti, ar nurodyti likučiai atitinka tikrovę. Pastebėjus netikslumų, verta kreiptis dėl duomenų patikrinimo ir ištaisymo.
  3. Suskaičiuokite visas mėnesines įmokas. Įtraukite turimas paskolas, lizingą ir kitus finansinius įsipareigojimus. Įvertinkite jų santykį su tvariomis mėnesio pajamomis.
  4. Patikrinkite, ar nėra pradelstų mokėjimų. Peržiūrėkite mokėjimų grafikus, kreditorių pranešimus ir sąskaitų informaciją. Ne visi galimi įsiskolinimai būtinai atsispindi vienoje duomenų bazėje.
  5. Įvertinkite naujo įsipareigojimo poveikį. Atsižvelkite ne tik į numatomą naują mėnesio įmoką, bet ir į būtinąsias gyvenimo išlaidas bei galimus pajamų pokyčius.

Savo duomenų patikrinimas neparodo, kokį galutinį sprendimą priims kreditorius, tačiau leidžia geriau suprasti dabartinę finansinę padėtį. Jeigu įrašuose matoma sena, jau sumokėta skola, naudinga įsitikinti, ar jos padengimo faktas tinkamai užfiksuotas.

Jei problema yra esamos skolos, nauja paskola ne visada ją išsprendžia

Kai žmogus jau vėluoja mokėti įmokas arba esami įsipareigojimai viršija jo finansines galimybes, papildoma paskola gali ne sumažinti, o padidinti problemą. Naujas kreditas reiškia naują grąžinimo pareigą, todėl svarbu atskirti papildomą skolinimąsi nuo esamų skolų pertvarkymo.

Nauja papildoma paskola padidina bendrą finansinių įsipareigojimų sumą ir paprastai sukuria dar vieną mėnesinę įmoką. Jeigu jos lėšos naudojamos ankstesnėms įmokoms dengti, bet pagrindinė pajamų ir išlaidų problema nesikeičia, finansiniai sunkumai gali tik persikelti į ateitį.

Paskolų refinansavimas reiškia esamų kreditų pakeitimą nauju kreditu, kuriuo padengiami ankstesni įsipareigojimai. Tam tikromis aplinkybėmis tai gali padėti pakeisti grąžinimo grafiką arba sumažinti mėnesines įmokas. Vis dėlto ilgesnis grąžinimo terminas gali padidinti bendrą sumokamų palūkanų ir kitų išlaidų sumą. Refinansavimas taip pat nėra garantuotas, nes naujas kredito davėjas turi įvertinti žmogaus kreditingumą.

Susitarimas su dabartiniu kreditoriumi gali būti tinkamesnis kelias, kai sunkumai jau atsirado. Atsižvelgiant į konkrečią situaciją ir taikomas teisines bei sutartines sąlygas, gali būti svarstomas mokėjimo grafiko pakeitimas, įmokų atidėjimas ar kitas kredito pertvarkymo sprendimas. Tokie pakeitimai taip pat gali turėti papildomų finansinių pasekmių.

Lietuvos bankas finansinių sunkumų atveju rekomenduoja pirmiausia raštu kreiptis į esamą kredito davėją ir aptarti galimus kredito pertvarkymo būdus. Jeigu dabartinės paskolų įmokos jau nemokamos laiku, pirmiausia verta spręsti jų vykdymo problemą, o ne didinti bendrą skolų sumą. Svarbiausia, kad pasirinktas sprendimas atitiktų realias ir tvarias galimybes vykdyti finansinius įsipareigojimus.