Spaudoje galite dažnai girdėti apie BVP arba bendrąjį vidaus produktą. BVP paaugo, BVP sumažėjo, BVP šį, BVP aną. Bet ar kada nors susimąstėte ką ši sąvoka iš tikrųjų reiškia? Ar žinote kaip yra matuojamas BVP ir iš ko jis susideda? Tą žinoti kiekvienas ekonomistas ar ekonomikos mokslo studentas, bet tikrai ne kiekvienas žurnalistas ar tuo labiau eilinis dienraščių skaitytojas. Todėl panagrinėkime kas yra tasis BVP.
BVP susideda iš keleto komponentų: vidaus vartojimo, investicijų, valstybės išlaidų ir grynojo eksporto. Pakalbėkime apie kiekvieną iš jų ir pažiūrėkite į visus šiuos komponentus detaliau.
Vidaus vartojimas yra visos išlaidos, kurias šalies namų ūkiai skiria savo tiesioginiams poreikiams patenkinti. Tai yra ir maisto pirkimas, ir automobilių įsigijimas ir nekilnojamojo turto pirkimas. Nesvarbu kokiu būdu šios prekės ir paslaugos yra įsigyjamos – grynaisiais ar paskolų dėka – bet visos šios išlaidos prekėms ir paslaugoms prisideda prie BVP.
Kita sudedamoji – investicijos. Jomis yra laikomi visos išlaidos, kurios nėra skirtos tiesioginiam vartojimui, bet yra skirtos investuoti ir gauti grąžai ateityje. Jomis galėtų būti laikomos išlaidos gamyklos statyti ar verslo efektyvumui skatinti. Tai dažniausiai yra verslo išlaidos.
Valstybės išlaidos yra visi pinigai, kuriuos valstybė išleidžia į ekonomiką. Tai gali būti pašalpos, atlyginimai darbuotojams ir t.t.
O grynasis eksportas reiškia tai: visi šalies eksportai – (minus) visi šalies importai. Kuo daugiau šalis eksportuoja – tuo didesnis jos BVP. Kuo daugiau ji importuoja – tuo jis mažesnis.
Tai yra pagrindiniai komponentai, kurie įtakoja BVP, jei pastarąjį skaičiuosime išlaidų metodu.